- apygirtis
- apýgirtis, -ė adj. (1) 1. Grž įgėręs, girtokas: Apygirtis buvau, tai nelabai ir atamenu Dbk. 2. stiprokas, svaiginantis: Apýgirtis jūsų alus – dvi stiklines teišgėriau, o jau žymu galvoj Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
apygirtis — apýgirtis, apýgirtė bdv. Kaimýnai kiáuras dienàs apýgirčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apygirtė — apýgirtis, apýgirtė bdv. Kaimýnai kiáuras dienàs apýgirčiai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgirtys — apgirtỹs, ė̃ adj. (3b) Štk, ãpgirtis, ė (1) apygirtis: Jis yra apgirtỹs, t. y. ne visai girtas J. Kad ir būna apgirtỹs, bet vis gražiai elgiasi Gs. Jau apgirtỹs parėjo J.Jabl. Parvažiavo iš turgeliaus ãpgirtis Jnšk. Vienus linksmus ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
burna — burnà sf. (3) K, bùrna (1) Vž, Plt 1. SD58, R tuštuma tarp lūpų ir gerklės: Bedantė burnà K. Bùrna kartais džiūna Krt. Mažas ką sustveria, tuoj į bùrną Dkš. Ans tur pilną bùrną vandens, užpurkš akis Grg. Nesrėbk karštą, išdegsi burnelę Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
girtokas — girtokas, a adj. (1) 1. K apygirtis: Girtoką darau ką SD263. girtokaĩ adv. K. 2. stiprokas, nugirdantis: Alus girtokas Rm … Dictionary of the Lithuanian Language
pagirtas — pagìrtas, à adj. (3) apygirtis, girtokas. pagirtaĩ adv.: Pagirtaĩ įgėriau J. Ans pasigėrė pagirtaĩ J … Dictionary of the Lithuanian Language
pagirtotas — pagirtotas, a adj. (1) apygirtis, girtokas: Ažejo karčmon, karapinką (butelį svaigalų) išmovė ir eina pagirtoti Prng … Dictionary of the Lithuanian Language
pusgirtis — pùsgirtis, ė adj. (1) 1. Rp, N, K, Als, Grv įgėręs, įkaušęs, apygirtis: Ve, pùsgirtis žmogus J. Pùsgirtis buvo: valkiojas, žvalgos Šv. Tuokart y[ra] piktas, ka pùsgirtis KlvrŽ. Te[n] jie visi pusgirčiai Mrj. Jai buvo gėda gatvėje su pusgirčiu … Dictionary of the Lithuanian Language
užbelsti — 1. intr. pradėti belsti: Kad užbeldė, net ausys kursta Pn. 2. tr. beldžiant apkurtinti: Užbeldė ausis, kad nieko nebegirdžiu Grž. 3. tr. užmušti: Žaibas užbeldė žmogų rš. | refl.: Apygirtis važiavo iš miesto, virto ir užsibeldė Brt. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language